Bibliotekininkės blog'as

Perskaičiau čia tokią smagią vaikišką knygelę (gal labiau paaugliams skirtą), tokią dvylikamečio berniuko dienoraštinę gyvenimo istoriją - Søren Olsson ir Anders Jacobsson “Bertas ir brolyčiai”. Daug juokiausi iš jo gyvenimo filosofijų. Čia šiek tiek smagiausių momentų:

Močiutė kraustosi iš proto dėl Dievo ir Jėzaus. Nors jauna būdama taip nesielgė. Tuomet ji kraustėsi iš proto dėl kitų vyrų.

**
Kai pasensiu, važinėsiuos dviračiu bent valandą per dieną. Kitaip kraujyje gali atsirasti per daug cukraus. Kvailas turėtų būti jausmas, kai tavo kraujagyslėmis plaukioja galybė cukraus gabalėlių.

**
Visą laiką galvoju vien tik apie ją. Įdomu, ar galima numirti dėl per siaurų smegenų kanalų, jei visą laiką galvoji tik apie vieną dalyką?

**
Aš norėjau luktelėti. Šiaip ar taip, bučiuotis nėra taip jau nepavojinga. Po bučinių prasideda glamžynės. Po glamžynių prasideda dulkinimasis. Siaubinga. Įdomu, ar dulkintis šlykštu? Gal kaip tik todėl daugelis įsivaikina vaikus. Jiems taip šlykštu patiems pasidaryti vaikų, kad pasirūpina jau gatavą.

**
Dievas turėtų gauti didelę pensiją. Jis turi turbūt daugiausia pinigų visame pasaulyje. Vargu ar atsiras kas kitas, kuris būtų išdirbęs tiek laiko kiek Dievas.

patiko (4)

Rodyk draugams

Parašė librarian 2009-12-11 11:55
Žymos: books
Įrašo kategorijos: Kita.