Bibliotekininkės blog'as

Taigi taip. Praeitą savaitę buvau užusieny tokiam mandram seminare, kur susirinko Baltijos ir Skandinavijos doktorantai. Ten man gerokai pašveitė ir pavėlėjo smegenis, parodė ėjimo kryptį ir t.t. Viena naudingiausiai praleistų savaičių šį pusmetį (ar net metus). Apibendrinant:

Trukmė - 5 dienos.

Darbotvarkė - nuo 10 iki 17 val. intensyvios paskaitos ir seminarai.

Paskaitų -devynios, seminarų nebesuskaičiuoju.

Vakarais - kontempliacijos su kolegomis lietuviais.

Kontempliacijų metu suvartotas alaus kiekis - N bokalų:)

Vaizdai:

Šveiko buveinė.

Užkariaujam Talino senamiestį.

Belangė auditorija - pati tinkamiausia smegenų plovimui:). Kas pastebėsit ten mane, tam saldainis:)

Rodyk draugams

Nežinau net, nuo ko pradėt. Taip, vasarą užbaigti kokiu nors didžiu įvykiu jau tampa tradicija. Pernai, beveik tuo pačiu metu, rugpjūčio 22 d., keliavom į Rygą paklausyt Sigur Ros (čia įrašas apie tai), na o šiemet keliavom į Poznanę Lenkijoj, kad pabūtume kartu su Radiohead - tais, kuriuos laikau genijais.

Pati kelionė truko labai ilgai - autobusais, traukiniais, pėškomis… Kainavo viskas irgi nemažai. Bet ar vertėjo - man toks klausimas net nekyla galvoj. Prieš koncertą visą dieną laukėm prie vartų į Cytadela parką. Kepino kokių 30 laipsnių saulė ir neturėjau pavėsio. Artėjant tam įleidimo momentui, kai visi stovi susigrūdę ir pasiruošę bėgimo iki scenos distancijai, širdis ima baladotis ir darosi net nebegera - dėl karščio, dehidratacijos ir jaudulio. Apsisprendžiu, kad pirmos eilės nebenoriu, pasitraukiu truputį į šoną ir laukiu. Pagaliau įleidžia. Einu, ne bėgu. Užsuku nusipirkti vandens (0,3 litro - 4 zlotai = apiplėšimas). Einu į pirmą sektorių. O, štai ir pirmoj eilėj dar vietos yra. Šiek tiek iš šono, bet viskas puikiai matyti. Apsistoju. Sėduosi ir bandau skaityti knygą. Kad laikas greičiau eitų.

Sunku suvokti, kad tai jau vyksta. Daug minučių ir valandų nuo pavasario buvo bandyta įsivaizduoti, koks tai bus jausmas, koks vaizdas. O kur dar mažiausiai 10 metų Radiohead klausymosi stažo… Ir vis dėlto visa tai vyko. Taip galingai ir graudžiai vietom, taip stebuklingai ir sapniškai. 25 dainos. Visa, kas geriausia. Thom Yorke - vokalistas - tikrai yra kažkoks hipnotizuojantis velnias, nes nuo jo nebuvo įmanoma atitraukti akių. Štai Youtube rastas Myxomatosis šėlsmas. Jaučiau, kad Radiohead taip pat patiko groti. Buvo nusteikę smagiai ir mums dažnai plojo. O publika šėlo, bet apsauginiai darbo kaip ir neturėjo, nes niekas per galvas nelipo, gal dėl to kad paauglių mažokai buvo? Na, keletą mergaičių išsivedė medikai. Bet čia visada taip būna:)

Beje, apie tuos Youtube žmones. Noriu jiems labai padėkoti, nes tikrai radau nemažai kokybiškų filmuotų momentų iš koncerto. Man rodos, jie taip aukojosi - turėjo ramiai stovėti ir laikyti stabiliai kameras. O kaip ramiai išstovėti, pavyzdžiui, per tą patį Myxomatosis, net neįsivaizduoju :) Taigi ačiū Youtubininkams :)
Įdomioj kompanijoj stovėjau per koncertą. Kadangi mano bendrakeliauninkės nuskuodė į priekį kaip sprinterės, tai teko būti tarp nepažįstamųjų. Šalia atkeliavusios iš Vokietijos buvo mama su dukra. Bet mama nepasišiukšlino ir mačiau, kad jai koncertas patiko tikrai. Kitoj “šalia” pusėj įsispraudė tokia įdomi mergina. Ji pusę koncerto prastovėjo įsikibusi viena ranka į tvorą ir nejudėjo. Net neplojo. Iš tikrųjų, jau norėjau keletą kartų sakyt jai, kad gal paplok, ar ką. Bet nuo pusės koncerto ji tarsi atgijo ir pradėjo taip draskytis smagiai. Tada supratau, kad kiekvienas iš mūsų skirtingai išgyvena koncertus. Kiekviename verda skirtingos mintys. Gal ji tiesiog buvo dideliam šoke ir prireikė pusės koncerto, kad atsigautų?

Pabaigoj koncerto sugrojo netgi Creep - iki kaulų smegenų visiems įsiįkyrėjusį hitą. Buvo tikrai ekstazė jį traukti kartu su visais, nors tai toli gražu nėra mano mėgiamiausia. Man asmeniškai jausmingiausia buvo Nude. (spausk čia, kad pamatytum). Taip pat Street Spirit ir Lucky.

Kaip visada būna po gerų koncertų, tu lieki sapnuot. Dar ir dabar nevisai suvokiu, kad tai jau praėjo. Girdėjau, kažkas sutiko vyruką, kuriam šitas Radiohead koncertas buvo septynioliktas nuo 2003 metų. Po koncerto sutikom ir lietuvių porelę, kuri tranzavo į Poznanę nuo 7.30 ryto iš Vilniaus, ir spėjo išgirsti tik paskutines 2,5 dainos. Kaip man jų gaila! Nors patys neatrodė itin nusiminę.

Gandai sklinda apie 30-40 tūkstančių žmonių tam koncerte. Pajutau šį skaičių, kai prireikė pusvalandžio išeiti iš parko.

Čia daugiau Youtube vaizdų, jei kam labai įdomu:

Šiltas Karma Police. Neįtikėtino artumo Yorke akis ekrane per You And Whose Army. Paskutinių nostalgiškų Lucky ir Creep vaizdas. Idioteka:) Pradžia su 15 Step ir pirmasis Yorko šėlsmas.

Ačiū Radioheadams.

Rodyk draugams

Vadinasi, toliau sau sėkmingai degu ir rašau antrą svarbų įrašą apie Heinekeno Openerį Gdynėje, Lenkijoje. Dabar prisiminiau, kaip Moby per koncertą užtraukė Johnny Casho dainelę apie ugnies ratą. Jaučiuosi kažkuo panašiai. Galit ant manęs kiaušinienę kept bandyt:)

Taigi festivalis. Dažniausiai buvo naudojami žodžiai čilinti, reivas, kur*a (išmokom iš lenkų), ko žiūri?, karšta ir kt. Žemiau - geriausiai festivalį atspindinti nuotrauka:)

Kelionė. Važiavom keturiese brolio Nissan Sunny mašiniuku, kuris daugiau nei puikiai atlaikė vingiuotą Lenkijos kelią pirmyn ir atgal. Kompanija nuostabi - juokeliai, gera muzika ir romantiškas gamtovaizdis.

Pirmas įspūdis. Festivalis itin erdvus pasirodė, daug daug plyno lauko, mažai vietos tik kempinge, kurio pakrūmėse ir įtilpom su savo dviem palapinėm. Daug švarių tualetų, daug lietuvių (gal kas trečias). Daug saulės ir jūros. Tris dienas prausiausi sūriu vandeniu, gulėjau saulėje ir miegojau tvankioje palapinėje. Nekeista, kad grįžus namo apėmė ankštuma ir tyluma (palapinė buvo prie pat tako, tad nuolat girdėjom murmančiu praeivius, bet tai miegoti netrukdė, veikė greičiau kaip lopšinė). Organizaciniai dalykai irgi gana super sutvarkyti: pakankamai apsaugos, aiškios taisyklės, protingas išplanavimas. Heinekenas gali lygiuotis ir į Roskildę jau. Girdėjau, buvo apie šešiasdešimt ar septyniasdešimt tūkstančių žmonių. Jautėsi.

Muzika. Kaip tik mūsų tie muzikantai nevadino: children of Poland (Placebo), fuc*ing warriors (The Prodigy), the most amazing crowd (Kings of Leon) ir t.t. Mačiau nemažai. Ypač įstrigo papingų ir apkūnių moteriškių pasirodymai Basement Jaxxxx (nežinau, kiek x rašyt :P), Gossip, dar Mobis turėjo irgi neblogą juodaodę. Ir nepasakyčiau, kad susirinkusiem vaikinam jos nepatiko:)
Arctic Monkeys buvo turbūt labiausiai arogantiški ir nebendraujantys. Sugrojo, išėjo. Bet tas “Geras ant parketo grindų” (kaip Google Translator verčia “I bet you look good on the dancefloor”) buvo atitryptas ir mūsų ant žolės.
Labiausiai man širdį vis dėlto užkliudė Emiliana Torrini. Jausmingai, droviai ir neįtikėtinai gražiai atrodžiusi ant scenos. Net ašara atsirado aky vienu metu. (p.s. atkreipkit dėmesį į jų nerealų būgnininką:) ).
Po jos buvo tie naujieji Joy Division pasekėjai White Lies, kuriuos atstovėjau pirmoje eilėje įsikibusi į tvorelę ir spaudžiama visos likusios minios. Na, pavarė kaip reikalas, bet po Emilianos neitin norėjau taip stipriai į galvą įsileisti tą jų tamsų lėktuvišką roką. Bet Death buvo itin gerai pabaigoj :)
Dar mačiau M83. Kol mano draugai nuoširdžiai tūsinosi, aš taip pat nuoširdžiai tupėjau ant žolės ir tūsinausi. Nebuvo kažkaip jėgų stovėti. Man tai buvo toks gražus nuoširdus elektroninis post rokas.

Paskutinę dieną reikėjo itin susikaupt: Kings of Leon, Placebo ir The Prodigy. Visi jie mano gyvenime nemažai reiškia: kingsų klausiau mažiausiai, bet itin vežančiai pastaruoju metu. Jų Knocked Up buvo mano kulminacija. Placebo buvo mano mėgiamiausia grupė - deja, iki jų dabartinio albumo ir būgnininko pakeitimo. Na kažkaip gaila, kad taip nesutapo mūsų skoniai. Bet koncertas buvo nostalgiškas, nes grojo daug senų dainų, šiek tiek pasunkintų, bet vis tiek liečiančių širdį. O Prodigy juk buvo mano vos ne vaikystės numylėta grupė, dvylikametė-trylikametė Simona jų labai daug klausėsi. Tai irgi toks reivas buvo juos išgirst, toli toli ant pievelės, pašokinėt per Breathe ar Voodoo People, jau einant link palapinės. Tik labai jau juokino prodidžigasų kaskart vartojamas tas “my fuc*ing warriors”. Prieš ką reikia kovot, taip ir nesupratom:)

Vertinu festivalį dešimčia balų. Buvo visiškas čilinimas (nuo chill out), atsijungimas nuo savo gyvenimo ir mėgavimasis ta festivališka dvasia, kurios su niekuo nesupainiosi. Niekada.  Na va o šitaip ten viskas atrodė iš viršaus.

Čia dar viena atmosfera:)

Rodyk draugams

Su šeima vakar buvom miške, tiksliau prie Svilės šaltinio Šiaulių rajone. Tas šaltiniukas tai toks smagus, iš po smėlio burbuliukai kyla, brolis net pamakaluot bandė, koks ten gylis:) O žmonės kaip išprotėję bambaliais vandenį iš ten tempia.. Bet ne apie tai aš..

Pamatėm nuorodą į “Svilės kryžių kryžkelę”, esančią už kilometro nuo šaltinio. Ėjom aplink per aplink, vadovaudamiesi ne tom rodyklėm, bet vis dėlto atėjom. Įdomi vieta. Atrodo kaip koks užgimstantis antras Kryžių kalnas, tik mažiukas. O legendose parašyta, kad šioj vietoj nuo 18 amžiaus augo plačiašakė lauko pušis, ant kurios lenkų ponai korė jiems nepaklususius baudžiauninkus. Galbūt pirmieji atsiradę kryžiai buvo skirti pakaruokliams, “vėliau žmonės ėmė statyti kryžius savo mirusiems artimiesiems, nespėjusiems susitaikyti su Dievu, ar šiaip prislėgti didelių rūpesčių bei nelaimių. Dažniausiai tai darė paslapčiomis, nenorėdami viešumo”.

Galiausiai pušis nudžiuvo, o kryžiai tebestatomi. Ir iš tikro, tų kryžių visokių, net ir iš akmenukų sudėliotų ar iš šakelių sukryžiuotų. Kažkokia keista ten atmosfera. Vidury miško kryžiai tyliai sau gyvena. Jei būčiau tikinti, tai melsčiausi čia, o ne bažnyčioje.

Šiek tiek foto, kaip sakant, pagyvinimui:

Rodyk draugams

Hej,

aš jau Lietuvoj ir vėl rašau lietuviškom raidėm.
Paskutinė stokholmiška diena buvo šlapia, lijo praktiškai visą laiką. Bet negi sėdėsi užsidaręs namie. Taigi nuo pat ryto maliausi po labai gražų senamiestį, lindau į visokias parduotuvytes ir žiūrinėjau, kur čia dar pinigus galima išleist. Labai juokinga buvo užsukt į emo-gotic drabužėlių ir aksesuarų parduotuvę :)) Visos tos kaukolytės ir langeliai, xixi :))
Apsilankėm labai įdomiam kabakėlyje. Darbuotojai - tokie jauni vyrukai, o ant sienų kabo įdomūs koliažai - nuogų vyrų portretai :) Suvalgiau didžiulį šokoladinį muffiną ir išgėriau stiklinę pieno. Labai suėjo šitas derinys skaniai. :)

Liūdnoka buvo išvažiuot. Bet jau ir nuovargis jautėsi, ir namų dvasia kvietė į Lietuvą. Pargrįžau su geriausiais įspūdžiais, ir atsigavus, ir pailsėjus, ir prisirinkus idėjų bei šiltos atmosferos. Išvažiuojant lagaminas svėrė vos 11 kg, grįžtant jis buvo pasunkėjęs kokiais 5 kg. Daug svorio sudarė N rūšių saldainiai :))

Čia yra nuotraukos. Bet jos ne viską atspindi, kas buvo ten. Juk tai tik negyvos nuotraukos.

Šiaip ar taip gyvenimas tęsiasi ir čia. Vėl reikės įsisukt į darbų ir mokslų sūkurį.

Tack. Vi ses :)

Rodyk draugams

Vakar neparasiau nieko, nes neprisedau prie kompiuterio. Net mama susirupino, ar man viskas gerai, nes nerado jokio naujo iraso :)) Tiesiog vakar buvau pavargusi ir nusivariusi nuo koju, nes teko apvaiksciot dvi bibliotekas - viena ju Stokholmo viesoji biblioteka ispudingame 1928 m. pastate. Daug kalbejau su visais, tai irgi vargina.

Vakare sedejau namie ir klausiausi svedu radijo stociu. Nu sakyciau tikrai neblogai klausyti Block parciu, systemu, metaliku, smashingu ar arcade fire’u per radija. :) Gal del to cia dar beveik nemaciau baisiu fyfu ir fyfynu. Visi kazkokie per daug grazus ir (ne)paprastai stilingi :)

Siandien sedziu universiteto bibliotekoj ir researchinu. Kolege kone priverte mane nepraleisti progos ir pasiieskoti medziagos mano magistriniam darbui. Taigi vakar uzsisakiau 6 knygas is saugyklu, taip pat dar kokias 3 knygas radau atviruose fonduose. Kadangi nelabai dave issinesti i namus (nes esu “svecio” statuse), tai megavausi skaityklu kampeliais ir ziurinejausi, ka radau. O radau tikrai daug ka. Atsisvieciau virs 100 psl. turbut. Gerai, kad gavom toki researcherio koda, kuri ivedus i aparata galejom sviesti i valias :)) Zodziu esu labai dekinga savo kolegei uz paportinima.

O turas per bibliotekas rodos jau baigesi, siandien nebeisiu, na nebent uzklysiu netycia kur. Rytoj turesim pietus su musu seimininke, po to dar apsishopinsim visiem dovanu ir lauktuviu ir keliausim namo.. Siaip laikas cia slenka pakankamai letai (dziaugiuosi). Bet veliau atrodys, kad jis praejo kaip viena diena, o ne penkios.

Kazkaip siandien daugiau nebesiraso.

Rodyk draugams

Hej,

dabar sedziu nepatikesit kur :) Sollentuna yra toks beveik Stokholmo priemiestis, i kuri nuvaziavau per 15 minuciu tyliu ir patogiu traukiniu  Pendeltogu (viena pati). Cia esancia biblioteka man rekomendavo Agne - lietuve, cia dirbanti. Sake, verta atvykti del ideju.

Taigi dabar sedziu prie tokio maziuko vaikisko staliuko su kompiuteriu. Aplink vaikiskos knygutes, foteliukai, kedutes, zaislu dezes ir t.t. Tai pirmas bibliotekos aukstas. Kai atejau, iskart priejau prie darbuotojos ir prisistaciau. Ji tikrai nuosirdziai dziaugesi ir maloniai sake “feel free to ask any questions”, dar net isklausinejo, is kur as, kiek laiko busiu Stokholme. Va cia tai bibliotekininkai :) Nu bet nebesikartosiu del Kauno :P

Sita biblioteka turi du aukstus. Pirmajame, kaip pastebejot, toks vaiku skyrius. Atviros lentynos, daug knygu, yra ivairiomis kalbomis (lietuviu neradau, bet rusu tai pilna :) ). Interjeras toks siltas ir malonus. Antrajame aukste jau suaugusiems literatura. Idomiai suskirstytos temos, ne pagal abecele, o pagal zanra ar sriti. Cia netgi veikia kazkoks mezgimo klubas/kavine (dar neissiverciau skelbimuko), tai prie staliuko padetas krepsys su pradetais mezginiais :)

Nu gal cia tik man idomios visokios biblitoekines smulkmenos :) Jum jauciu idomiau apie pati miesta ir kitas idomybes paskaityt butu :) P.S. sitoj bibliotekoj muzikos skyriuje radau knyga su Metallicos dainu akordais ir Rolling Stones dainu natomis pianinui :D Beje, cia irgi savitarna atrodo, pats nusiskanuoji knygas is issinesi namo. Ir darbuotojai nebesedi cia uz masyviu stalu ir nesislepia. Yra tokie keli apvalus auksti staliukai, kur bibliotekininkas kartais stovi. Taip vat griaunamos ribos ir sienos :)

Buvau ryte dar ir i Karaliskaja biblioteka uzsukusi. Panasu kaip Mazvydo, isidedi i permatoma maiseli reikiamus daiktus ir eini. Skirtumas tas, kad as ejau be jokio bilieto, tiesiai is gatves, ir niekas ten netikrino manes, net kelias nuotraukas skaitykloje padariau :) Draugiskos tos Svedijos bibliotekos.

Ryte dar buvom labai isgirtoj kavinukej “Sturekatten” (t.y. storas/didelis katinas). Administratore liepe ten nueit. Taigi ieini i senamiescio nama, lipi laiptine i antra auksta ir tada buna ta kavine. Prie prekystalio gali nusipirkt kavos ir N rusiu pyrageliu, bandeliu, tortuku. Pardaveja ismusa ceki su tokiu ziauriai senoviniu kasos aparatu, kuris daro tokius cik-trak-trak garsus :D (beje, mano latte kava kainavo 30 kronu). Pats interjeras: senoviniai kreslai ir stalai, daugelis ju skirtingi. Labai jauku, kaip namie. Jaunute padaveja vaiksto su tokiu baltu ziursteliu su kvarbatkom. Kvepia senove :)

P.S. ka tik bibliotekininkas vyras praejo pro mane aprodydamas pagyvenusiam vyriskiui ivairias vaikiskas knygas :)

P.P.S. o oras visai siltas, net pirstiniu nereikia. Apsiniauke, bet nelyja.

Vi ses :)

Rodyk draugams

Tiksliau tai tik puse dienos praejo. O jau tiek ispudziu. Bandysiu siek tiek papasakot, kad neisblestu. Viliuosi, kad nekantriai laukiat is manes naujienu :P

Pradesiu gal nuo ankstyvo ryto, laikysiuos chronologijos :) Keliaus 04.30. Visa diena ziovauju, geriu kava ir stengiuos nepasiduot nuovargiui. Ale kur cia pasiduosi, kai tiek dalyku reikia pamatyt!! :)

Skrydis. Tai buvo pirmas kartas man… Vakar kai kas prigasdino, kad bt111 ar pan. air baltic lektuvelis bus mazytis ir siaip kelione gali buti nieko gero. Nu kad lektuvelis mazytis, tai tikrai tiesa - ilipus biski pasirode klaustrofobiska aplinka. Atsisedau prie lango ir nekantravau pajust ta kilimo jausma. Pradejom judet, propeleriai uze labai garsiai, isibegejom and up we gooo! :) Idomus jausmas, toks kaip vaziuotum linksmaisiais kalneliais arba Babtu - Kauno keliuku ant greicio :D Buvo ir oro duobiu biski, bet greit grozejaus debesu paklode is virsaus, po to maciau melyna Baltijos jura, o dar po to prasidejo Svedijos saleles.. Taip grazu. Net padariau kelias nuotraukikes (bet ju dabar ner galimybes pridet). Nusileidimas buvo irgi toks interesting, bet neatpyliau, nesupykino. Tad viskas ok.

Nuskuodem i Flygbussarna - autobusa, vezanti i Stokholma (jis uz 45 km). Bilietas - beveik 200 kronu (dalinkit grubiai is 3) :). Jei vilnieciai skundziasi kamsciais, tai jiem reiktu cia atvaziuot. Per tuos 45 km turejom bent 3 kartus slinkti eileje automobiliu, kurie vis delto nestovejo vietoj ir judejo, letai, bet judejo :) Vel pamaciau tas uolas abipus kelio. Tokios aukstos ir galingos. Kolege juokavo, kad cia koks nors trolis apsigyvenes :)

Centrinej stoty mus pasitiko, nukeliavom metro i laikinuosius namus (bilietas 3 dienom, arba 72 val visu viesuoju transportu taip pat 200 kronu, bet manau apsimoka labai, sake net kazkokiais laiveliais galima paplaukiot). Namai tai superiski, bus veliau nuotrauku. Ir rajonas toks ramus atrodo.. Beje, bent metro visi beveik kazka skaito - nemokamus laikrascius, savo knygas ar pan. Ot cia tai suprantu - skaitovu karta ir tauta :) Nu nes ka veikti atsisedus metro - pro langa vis tiek didziaja dali buna tamsu :)

Ka tik atsisveikinau su labai miela Stokholmo universiteto bibliotekos darbuotoja Eva, kuri buvo mano gide ir pasakojo daug apie sita biblioteka. Is pradziu buvo nedrasu ir sunku kalbet, bet greit mano anglu kalba persilauze ir ant galo jau plepejau laisvai :) Net papasakojau, kaip mano mama (labas, mama! :) ) besilaukdama manes dirbo archyve, ir galbut del to turiu igimta meile bibliotekoms ir pan. vietoms :).

Taigi universiteto biblioteka - tai gana didele atvira patalpa per 2 aukstus. Cia labiau reference library - knygas imi tiesiai is lentynu ir skaitai vietoj, bet yra ir galimybe is saugyklu issinesti knygas namo. Beje, is ten uzsakytas knygas atnesa tik 2 kartus per diena (VU bibliotekoj - kas valanda). Yra skirtumas :)

Labai nustebino studentu gausa. Jie cia sedi, mokosi, studijuoja, skaito, uzsisakineja knygas. Yra specialios Tyliosios auditorijos, kuriose visi tyliai sedi ir mokosi. Yra tokie klaustrofobiski “Rasymo kambariai”, kuriuose stovi po stala ir kelias kedes, uzsidarai ir sau vienas darai ka nori :) Yra ir seminaru kambariu ar minkstu kampu, kuriuose gali diskutuoti ar tiesiog leisti laika su draugais.

Radau ir lietuvisku knygu, tiksliau “Tarybine enciklopedija” (sakiau, kad tai ziauriai senas rinkinys, is sovietu laiku). Veliau kita maloni moteriske nusivede mane i saugyklas, kur knygos knygos knygos. Naujos, senos, senos, net ir is 1775 metu. Buvo tikrai idomu.

Zodziu, bibiliotekoj vyksta gyvenimas. Toks gyvas. O ir bibliotekininkai ne tokie kaip Kaune :) Visi malonus, paslaugus ir, kas neabejotina, puikiai kalba angliskai :)

Vakare musu laukia vakarienyte pas mus pasitikusia kolege lietuve. Tiksliau siandien jos gimtadienis.. :) Tikiuosi rytoj sulauksit kito pasakojimo is manes.

Takk. Vi ses! :)

P.S. Filigree - zinok per daug cia tu svedu ir visi per grazus, kad tau isrinkciau koki :))

Rodyk draugams

Šią reklamą aptikom Rygoje. Teko ilgokai laikytis už pilvų susiėmus :)
[p.s. turbūt išvertus nebūtų tokio efekto].

Rodyk draugams

Važiavimas į jau aprašytą Sigur Ros koncertą buvo taip pat ypatingas. Manau, tai lėmė tinkamiausia kompanija: Placebo forumo merginos Lina ir Rūtenė, aka Fabler ir Tylos_puota, ir Gytis, aka “tas-pabuvęs-islandijoj” :D Tikriausiai dar nebuvau keliavusi į koncertus su tokia nerealia šutve.

Atvažiavę Rygon nusikapstėm iki nakvynės vietos: tokio beveik skvoto, kuriame miega nežinia kiek svečių, gyvena juokingas šuva ir baltas katinėlis. O šeimininkas - veganas.

Ilgai neužsibuvę išpėdinom šlaistytis Rygos gatvėmis. Lijo. Išsitraukiau savo ryškų lietpaltį su traukinuku. Vėliau jis suplyšo, bet pasitarnavo kaip patiesalas, ant kurio sudėjom savo sėdimąsias :)
Mieste kvatojomės iš latviškų pavadinimų: Autoskola “VANAGS”, “Kebabs” ir t.t.
Vykdėm lietuviško vandalizmo aktus.

Vienas smagiausių dalykų buvo popieriniai Ray Ban akiniai. Galvojom, kad Sigur Ros turėjo apšildyti grupė COSMOS (Eurovizijos dalyvė), tai, norėdami apsisaugoti nuo šio košmaro, sumąstėm per jų pasirodymą užsidėti akinukus ir žvilgčioti į savo SWATCH laikrodžius rimtais veidais:

“Gaila”, bet COSMOS taip ir nepasirodė scenoje :) Tačiau grįždami naktinėmis Rygos gatvėmis aptikom šios grupės plakatą ir neatsispyrėm pagundai dar kartą pasipuošti savo firminiais akinukais.

Muohahaha :D

Taip pat atidavėm duoklę mūsų didžiai gerbiamam misteriui Molko, kuris puikuojasi Rygos Arenos sienoje:

Įspūdžių per daug, kad papasakočiau bent pusę. Vis tiek apie degančias stirnaites, voveraites, bebriukų vyną, pusryčiaujančius žvirbliukus ir albinosą balandį, skvoto atmosferą ir patį koncertą supras tik šie trys fainiausi bendrakeliauninkai. Ačiū jumiem. ;* Be jūsų ir koncertas nebūtų buvęs toks ypatingas.

Rodyk draugams