Bibliotekininkės blog'as

Kaskart užtikusi kokią nors įdomią knygą prisižadu sau įtraukti ją į “noriu perskaityt” sąrašą. To sąrašo taip ir nepradedu rašytis. Ir taip pamirštu, ką mintyse tuo metu susiplanuoju. Ir šiandien supratau, kad gal geriau tokio sąrašo ir nepradėti. Nes tada kažkaip atgultum į prokrusto lovą, skaityt vis tiek nespėtum, knygų sąraše vis daugėtų ir tikriausiai apimtų neviltis. O ir knygos po kurio laiko galbūt nebeatitiktų tavo noro jas perskaityti.

Dėl to rinksiuosi ir toliau spontaniškai. Tas knygas, kurias užtiksiu netikėtai, kurios “duotuoju momentu” man bus reikalingos, aktualios ir svarbios.

P.S. tai tik apie grožinę literatūrą. Mokslinės knygos turėtų pradėti keliauti į mano sąrašą. Someday.

Rodyk draugams

Žinot, beveik kasdien einu Trakų gatve. Ryte ir po pietų. Neseniai pastebėjau tokį manęs nedžiuginantį dalyką. Šioj gatvėj šalia yra įsikūrę vaikų darželis ir A. Mickevičiaus biblioteka. Kasdien tenka praeit pro abiejų įstaigų langus beveik sutemus ar jau sutemus. Kaskart vaikų darželis matyti kaip ant delno, langus dengia tik dieninės užuolaidos. Kaskart bibliotekos langai užtraukti žaliuzėm (na, kartais vaikų literatūros skyrius tik šviečia). Taip, kad, gink dieve, ničnieko nepamatytum eidamas pro šalį. Na ir galvoju aš sau iškart profesiškai - o kur bibliotekos matomumas? Kur ryškios šviesos, knygų lentynos, tarp jų pasiklydę skaitytojai, kur tas nebylus kvietimas užeiti? O dabar eini ir net nenutuoki, kas už šitų žaliuzių vyksta.. Nesmagu.

Rodyk draugams

.. ir kai bendradarbė, ištuštėjus  kambariams, visiems išsibėgiojus į paskaitas, ateina, atsistoja tarpdury, nusiima akinius ir paklausia manęs, koks gyvenimo tikslas, atsitraukus nuo kasdienių minčių atsakau: Gyventi.

- O šiaip ar esi laiminga?

- Taip.

- O tu?

- Ir aš.

Rodyk draugams

Nepaisydama įvairių nuomonių apie kačiukų nesėkmingas, streso pilnas ir išgąstingas ilgas keliones automobiliais, ėmiau ir parsivežiau savąją Ūlą namo tėvams pasidžiaugt (ale suprask, vietoj anūkės :) ). Kelionėj pirmyn jos akys buvo didelės, žvalgėsi ilgai aplink, po to užmigo ant kelių. Atgal važiuojant išvis ramiai snaudė, tik langų valytuvų pirmus kartus labai išsigando, kai tie pradėjo brūžint sušlapusį stiklą.

Namie išlandžiojo visas pakampes, patrypė mamos augalus kaip reikiant, apipylė mamą kava ir gavo net žuvies pavalgyt. Tikra “dalyvė”, sakyčiau.

No comments.

Rodyk draugams

Galima drąsiai sutikt, kad lapkritis yra bjauriausias mėnuo - šalta, šlapia, tamsu, kalėdom kvepia nebent maximose, o namuose pradėjus šildyt šilumos vis tiek trūksta. Gal iš vidaus atvėstam.

Bet žiūrėkit, šiemet nuo to gali apsaugot krūva šiaurietiškų renginių:

• pradedam 5 - 15 Vilniuje siausiančia Scanorama (krūva filmų, kurių akys trokšta, bet piniginė prisibijo, išsirenkam įspūdingiausius ir dumiam į kino salių prieblandą)
• įsivažiuojam 9 - 15 dienom daugelyje bibliotekų vykstančia Šiaurės šalių bibliotekų savaite (aš irgi prisidedu prie VU organizuojamos savaitės, kurios metu rodysim gerą filmą NEmokamai, kalbėsimės apie karą ir taiką, darysim nuotraukų parodą ir dar kai ką. Būtinai apsilankyk, čia piniginei nėra ko bijot).
• kažkur lapkričio 10 ar panašiai Vilniuje bus susitikimas su trim Šiaurės rašytojais (Lone Aburas, Theodor Kallifatides ir Sofi Oksanen) “festivalyje” “Migracija ir susitikimai” (Migration and meetings) - nuostabi vėlgi NEmokama proga pašiaurėti. Jei tau tie vardai nieko nesako - ateik, pamatyk, ir kitą kartą sakys :)
• kaip ir kas mėnesį - Skalvijoj du trečiadienius turėtų būti nemokami Šiaurės šalių kino klubo seansai - reikia tik nepramiegot tų trečiadienių.

P.S. Jau pasibaigus lapkričiui, pačioj gruodžio pradžioj dar skambės VU Bardų festivalis, kuris, kiek girdėjau, šiemet žada ir smagų baigiamąjį koncertą su tributu No Doubt’ams. Gera proga pasistrykčiot kaip mokyklos diskotekoj :)

Bijau, kad visur nesuspėsiu.

O jūs kur eisit išblaškyt lapkričio tamsos?

Rodyk draugams

Šiandien apsilankiau T*nkle (tinklaraščių techninė (ne)konferencija). Senokai išvis konferencijoj bedalyvavau, tad tikrai smagiai ir galbūt naudingai praleidau laiką.
Savaime aišku, kad dauguma auditorijos ir dar didesnė dauguma pranešėjų buvo vyriškai. Aš klausiausi B-tapo pranešimų, kuriuos visus parengę vyriškiai buvo įdomūs gal ne tiek kalbamu turiniu, kiek kaip asmenybės, gyvi žmonės su skirtingu iškalbos menu ir neverbaline komunikacija. Bendras dalykas buvo tas, kad labai dažnai girdėjau sulietuvintus terminus, tokius kaip eskeipinti jūzerio inputą, skrolink, skrynšotas, brouzinam, saidbaras, fūteris ir hederis ir t.t.
Dauguma teorinių pranešimų man buvo šiek tiek pertekliniai, nes daugumą dalykų ir taip nesunku buvo suvokti giliau pamąsčius. Tie keli praktiniai, techniniai pranešimai buvo įdomūs, bet iki programuotojų lygio man dar toooolokai:)
Čia štai ką klausiau ir mačiau:
1. Gediminas Gasiulis (gasiulis.com) mum pasakojo apie santykį tarp žurnalistikos ir tinklaraščio. Sunku būt pirmam, suprantu:). O kadangi mano bakalaurinės žurnalistinės žinios dar neišgaravusios iš galvos, tai buvo daug pertekliaus. Pritrūko laiko Gediminui iki galo išdėstyti savo samprotavimus ir patirtį.
2. Tautvydas Dagys (microsoft.lt) visas 25 min. rodė Windows Live Writer privalumus ir pričindalus:). Tuo pačiu metu kitoj auditorijoj kitas microsoft.lt atstovas irgi rodė tikriausiai kažką panašaus. Na, suprantu, taip reikia:). Rokas užtat gavo kuprinę už aktyvų dalyvavimą šitos paskaitos metu. Būsi dabar vaikščiojanti reklama:).
3. Rimas Abromavičius (blog.lrytas.lt) pasakojo apie tinklaraščių apsaugą. Tikrai, jis mane nugąsdino su tais hackinimais visais, supratau, kad gal bent slaptažodį reiktų pakeist į sudėtingesnį, nes dabartinį man nulaužtų per 3 sekundes. Not funny :).
4. Vaidas Pilkauskas (PDFONTOUR) pritraukė didžiausią minią facebook sirgalių, nes, pripažįstu, tikrai smagiai kritikavo Facebook komunikacijos vykdymą ir rodė realiais pavyzdžiais, kaip nereikia elgtis toj velnio snukiaknygėj. Jis net vos neužduso iš noro tiek daug visko pamokyt :).
5. Liutauras Ulevičius (ulevičius.lt) labai skubėdamas kalbėjo apie tinklaraščio teisinės atsakomybės aspektus. Tai buvo rimčiausias teoriškiausias pranešimas, vos spėjom gaudyt mintį. Reikėtų tikrai daugiau nei 30 min. tokiai temai skirti.
6. Domantas Širvinskas (eziukasvilniuje.lt) senu geru būdu ant lentos vaizdavo, kaip reik populiarint tinklaraštį už jo ribų. Galvojau, kad kalba eis apie viešus ryšius, reklamą, žinomumo didinimą, ale ėjo apie visų socialinių medijų integraciją. Na, gal ir nieko. Paprastai ir aiškiai.
7. Povilo Korop (skaitykIT.lt) liko klausytis tik ištikimiausi B-tapo žmonės, nes visi išskubėjo į Džiugo Paršonio pranešimuką apie tinklaraščio kūdikystę ir jos vargus. Pakarpėm šiek tiek ausim, klausydamos Povilo, nes aiškino mum (o gal labiau kitiem programuotojams) apie Wordpress šablonus ir jų keitimo galimybes. Nusprendėm su kolege, kad visgi jei norėtume, ir mes išmoktume tų gudrybių. Bet gal kitąkart:).

Taigi apibendrinant: buvo naudinga, tikriausiai užderės naujų tinklaraščių su naujais originaliais šablonais, galbūt visi pradės rašyt lietuviškai ir nebespamins facebooke.

Rodyk draugams

Apie duburius trumpai.

Prieš gerą mėnesį perskaičiau Duburį.

Prieš geras kelias savaites Duburį pažiūrėjau.

Išvados:

• nereikėjo man skaityti pirmiau nei žiūrėti, nes filme sėdėdama tik ir lyginau, kaip kas vyksta. Pvz., filme jie šokinėjo į vandenį nuo tilto, o knygoj - nuo medžio šakos.
• knyga daug labiau įtraukė nei filmas, knyga pasirodė vientisesnė, filmas fragmentiškas.
• filmas anaiptol ne blogas. Labai patiko, meniškas, realistiškas, nespalvotas.
• bet nei knyga, nei filmas nenuvylė :)

P.S. brolis vėl patvarkė mano RSS. Kaupiu prenumeratorius iš naujo, bet ir senieji galėsit skaityt toliau. O jei norit tapt nauju skaičiu RSS lentutėj, tai prenumeruokit iš naujo. :)

Rodyk draugams

Noriu padėkot brolio draugei D. už nuostabią gimtadienio dieną, į kurią pakvietė.

Jau vien dėl to, kad buvau nuvesta į senąjį Vytauto atrakcionų parką, pasodinta į sūpynes, kuriose šimtą metų nesėdėjus, pasodinta (tiksliau, pati su malonumu atsisėdau) į elektra varomą mašinėlę, kuria turbūt gyvenime nevažiavus ir netrankius kitų mašinų.

Ten pasijaučiau vaiku: giliai žibėjo akys, šypsena buvo nuo ausies iki ausies, o viduj toks krykštaujantis simukas delnais plojo.

Nuotrauka Povilo: aš (isteriškai kikenu prieš sūpynių pradžią) ir atrakcionų prižiūrėtoja:)

Šypt.

Rodyk draugams

Gal ir pamenat tuos du katinus, kurie gyveno pas mus. Viena buvo mano mylimoji Juju, kitas Tomis. Žinia ta, kad daugiau nei prieš mėnesį jie iškeliavo kartu su kambariokais gyventi kitur. Buvo tikrai liūdna, ypač dėl Juju. Tušti namai. Niekas nebelindo į spintą, nebemiaukdavo prie durų ir nebesipešdavo.

Žinojau, kad po kurio laiko pati įsigysiu katę. Tik nežinojau, kad taip greit :)

Taigi pristatau jums Ūlą: gražuolę 2 mėnesių mergaičiukę, žaibą, viesulą ir uliavotoją, bet kartu ir labai mielą, ant kelių miegančią ir murkiančią būtybę. Tegu vaizdai kalba už mane.

Rodyk draugams

Dar vieną knygą surijo mano akys. Rijo kartais greičiau, negu spėjo smegenys žodžius ir sakinius priimt. Velnias, reik kažkaip lėčiau skaityt išmokt :)

Juokingas dalykas su tuo švedu rašytoju Torgny Lindgren. Iki šiol visada maniau, kad tai moteris…:)  Gal čia koją kišo bendrapavardė Astrida. Bet anyway, dabar žinau šitą talentingą dieduką ir šita knyga “Betsabėja” man tikrai patiko patiko patiko. Nesu religinių ir biblinių motyvų fanė literatūroj, bet čia kažkaip viskas įdomiai sukosi apie Dievą, karalių, moterį ir moteris, meilę, valdžią. Ypač apie Dievą daug diskutuojama ir taip nebanaliai, liečiant filosofinius būties klausimus.

Apie autorių gale knygos smagiai parašyta: “Kalbėdamas apie romaną “Betsabėja”, rašytojas prisipažįsta, kad šią Senojo Testamento istoriją apie garsųjį karalių Dovydą ir jauną jo žmoną Betsabėją jis išgirdo iš savo senelės dar būdamas trejų metų”.

O čia kelios citatukės:

…visai suprantama, meilė netikra kaip vėjas, o netikrumas - vienintelis tikrumas.

Dievas mus sukūrė ir tam, kad būtume nubausti, aiškino pranašas. Jeigu nebūtų žmogaus, baudžianti Dievo rykštė pliaukšnotų tuštumoje.

Man atrodo, kad Dievo meilė nesiskiria nuo vyro meilės. Tai troškimas nugalėti, ir tiek.

Švarios sielos žmonės visada siekia būti dar švaresni.

Iš to ir susideda mūsų gyvenimas. Visur kur dalyvaudami, būdami vienas kito gyvenime bendrininkais, ir sukuriame patys save. Be šito nebūtų ir mūsų pačių.

[paskutinis puslapis ir knygos atomazga] Tu esi tobula, Betsabėja. Tavo tobulybė - didžiausias tavo trūkumas.

Rodyk draugams