Bibliotekininkės blog'as

Oj bent trumpam atitrūkau nuo mokslinės literatūros. Čia, jei pamenat, toks Bertas rašė smagų savo dienoraštį. Pasirodo, yra ir to dienoraščio tęsinys “Bertas ir Smalynės gauja”. Gal ir nebeprilygsta jo sąmojis pirmajai knygai, bet yra irgi savotiškų perliukų (p.s. norintieji (vėl) pasiskolinti stojat į eilę:) ):

Mes, šeštokai, privalome žinoti, kad turime elgtis kaip suaugę žmonės. Daugiau nebegalime svaidytis bulvėmis valgykloje. Dabar paleidžiam visą lėkštę. I‘m a big man now! Matai, dienorašti. Aš toks suaugęs, kad kartais sušneku amerikoniškai, you know. Dažnai mąstau amerikoniškai. Cool man. F*ck you. Shit ir hamburger and coke, pagalvoju.
**
Močiutė sako, kad Dievo galima klausti apie bet ką. Ir atsakymą gauni. Dievas, matyt, turi galingiausią pasaulyje kompiuterį.
- Mielas Dieve! Aš tik norėjau padėti Salimui. Už ką jos mane aprėkė? - paklausiau nusiminęs ir žvilgtelėjau į dangų.
Pralaukiau 4 minutes ir 12 sekundžių. Jokio atsakymo. Močiutė meluoja. Arba Dievo kompiuterin įsimetė virusas, kuris sunaikino visas programas.
**
O jei Luiza neįsileis manęs į graibymosi vakarėlį? Tada nusigrimuosiu Bredu Pitu. Jokių problemų.
**
Aš pritrėkštas. Nadė daugiau manęs nebenori. Galvoju, ar dvylikamečiai vaikinai gali mirti perplyšus širdžiai? Ar tik merginoms galima nelaimingai mylėti? Paklausiu Dievo. Jeigu neatsakys, po kelerių metų tapsiu kietu šaltakrauju tipu, maukiančiu degtinę.
**
- Lupti svogūną neapsiverkiant, - atsakiau. - Paimi du gabalėlius pleistro ir užsiklijuoji akis. Tada paimi aštrų peilį ir aitrų svogūną ir pjaustai. Pabaigi, kai svogūnas supjaustytas arba kai nulekia piršto galas.
**
Mes išsiskyrėm kaip priešai. Nuostabu turėti savo merginą. Jokie priešai nebereikalingi.
**
Nesuprantu tų moterų. Jos pykstasi dėl niekų, bet kai tikrai yra dėl ko supykti, pavyzdžiui, kai tarp Švedijos ir Suomijos vyksta svarbios ledo ritulio rungtynės ir teisėjas blogai teisėjauja, tada jos išvis nereaguoja. Nieko nesusigaudau.
**

Rodyk draugams

Ji mane disciplinuoja. Kelia pirmiausiai 5 ryto, po to 7 ryto. 5 ryto dar nesikeliu, bet 7 jau kylu. Į ankstyvą tamsą, tylius namus, kavos kvapą ir knygą. Manau, kad gerai.

Šiaip ar taip, nebeišeina miegot, kai tau nosis laižoma ir į ausį kandama:)

Rodyk draugams

Žinau, blogai, kad tinklaraštis vis rečiau mano dėmesio susilaukia. Vis skaitau ir skaitau ir galo skaitymui nesimato. Tai pasidalinsiu bent viena knyga čia.
Bendram supratimui apie mokslą ir mokslinę komunikaciją perskaičiau vieną esminių knygų - tokio John Ziman “The force of knowledge: the scientific dimension of society” (1976m.). Knyga labai įtraukia, įdomius dalykus rašo, kurių žinau, kad gal gyvenime niekad nepanaudosiu (pvz. apie penicilino atradimą arba fizikos mokslo peripetijas), bet vis tiek norėjosi skaityt. Labai viską gelbėjo daug iliustracijų, kartais puslapyje teksto belikdavo vos kelios eilutės, o visa kita - paveiksliukai. Buvo net vienas, vaizduojantis Einšteiną važinėjantį dviračiu:).
Čia keletas įdomesnių minčių:
**
The mere fact that an author has a Ph.D. – or is even a distinguished professor – does not ensure that he is free from bias, folly, error, or even mild insanity.
**
The present-day publicity game of counting Nobel prizes as if they were Olympic medals or wins at football is not new. For many political leaders, the cultivation of science by the state is justified as a means of encouraging and rewarding the big names in this international competition.
**
Economic forces depend, in the end, on human judgements, values and preferences: there is no absolute method for weighing a holiday in Majorca against a new washing machine.

P.S. šį mėnesį tai jau penkta perskaityta knyga.

Rodyk draugams

Taigi kartojam pernai metų ryškiausių įvykių įvardinimą.

Įsimintiniausia diena - rugpjūčio 25.
Gražiausias įvykis - Radiohead koncertas Poznanėje.
Daugiausiai kartų klausyta daina - Radiohead - Weird Fishes/Arpeggi (pagal Last.fm duomenis).
Didžiausias nusivylimas - naujasis Placebo albumas.
Geriausias atradimas - „Kompressor” kabakas Taline; VU Bardų festivalis.
Didžiausias praradimas - žmogus, buvęs nominuotas metų stebuklu.
Metų stebuklas - Facebook.
Geriausias pirkinys - laptopas.
Smagiausios kelionės - į Heinekeną, į Poznanę.
Unikaliausia patirtis - Varšuvos centrinė stotis anksti ryte.
Kiečiausia frazė - pagal lenkus „nesikeikiant” „ku**a za*e*ys”.
Metų parduotuvė - Lindex (nes ten taip viskas patinka, o taip beveik niekas netinka)
Bjauriausi sugyventiniai - nutylėsim.
Geriausi sugyventiniai - katė Ūla.
Smagiausi vakarėliai - Bix bare.
Sėkmingiausiai sulaužyta tradicija - išleisti visus pinigus (pinigų mano gyvenime niekad beveik netrūko, visada jų kažkaip prisikaupdavo net netaupant. O štai šį rudenį jie ėmė ir pasibaigė:) ).
Didžiausias rekordas - darbe išvalytos visos knygų lentynos.
Įsimintiniausia knyga - Linn Strømsborg „Roskilde”.
Geriausias filmas - serialas „How I met your mother”
Geriausia vieta būti - festivalis
Smagiausias užsiėmimas - mirkti vandens telkinyje
Metų nuotrauka: (šaltinis aiškiai matyti) aš ten kažkur priekyje buvau.

Rodyk draugams

Pažiūrėjau savo pernai metų kalėdinį norų sąrašą (čia). Ir daugiau nei pusę jų gavau: turiu ir tą reidijohedų maikutę (ir netgi prisiminimus iš jų koncerto), ir minėtą knygą, ir kojinių, ir sniego, ir miegu daug ir ramiai, ir gyvenimą be magistrinio gavau (bet įsivėliau į dar didesnę peklą:)). Tik sapnus retai pamenu, tik naujakas be draugų buvo, tik bardakas vis dar karaliauja visur.. Na bet nesiskundžiu.

O dabar mąstant apie šįmetinį panorėjimų sąrašėlį įdomios tokios mintys ateina. Norisi daiktų, buitiškų, reikalingų, praktiškų, naudingų, kaip antai keptuvės, šiltų šlepečių, patogios kėdės, nedunksinčio virdulio, norisi dar vieno kompiuterio, dar visokio daiktiškumo.. Velniai žino kam. Apsistatyt namus? Mažint erdvę? Šiaip nujaučiu, kas čia darosi, bet blog’as nutylės šitą dalyką. Nereik iš tikrųjų tų daiktų, mama, tėti, nedovanokit tikrai, čia ne užuominos:).

Šiltų Jums visiems Kūčių ir Kalėdų. Kūčios man labiausiai patinka.

(nuotrauka grynai kūčinė, dviejų metų senumo)

Rodyk draugams

Kai šį rytą man termometrai pasakė apie minus 17 už lango, neišsigandau - mintyse iškart traukiau šilčiausią mamos megztinį, storiausią kepurę ir keletą kojinių. Kovosim. Laikysimės. Nesustingsim.

Bet kai vasarą pamatau plius 28 ar 30 ar, o varge mano, dar daugiau, mano rankos nusvyra ir pasiduodu - gi nenusivilksi keleto odos sluoksnių.

Smagu. Žiema:)

Rodyk draugams

Šita knyga yra labai labai ypatinga. Šita mergaitė, metais už mane jaunesnė, 5 metus iš eilės (nuo 2004 iki 2008) dalyvavo Roskildės festivalyje (apie kurį jau rašiau čia). 2009 m. ji debiutavo savo memuarų knygele apie festivalį. Šita knygelė norvegiškai. Šita knygelė netikėtai pateko man į rankas…pakuojant naujų norvegiškų knygų dėžę savo darbe. Tada ji tiesiai nukeliavo į mano krepšį ir buvo pradėta skaityti dar tą pačią dieną. Po to buvo primiršta, po to vėl atsiversta. Ir perskaityta. Šita knyga - mano pirmoji norvegiška perskaityta knyga. Ir visaip kaip ypatinga.

104 p.: Čia yra kažkas labai ypatingo, šitam festivalyje. Ir aš tai pastebėjau jau pirmą kartą čia atvykus. Man buvo 18 metų, buvau mirtinai persigandusi, beveik nieko negerdavau, visada atostogaudavau viena, vis dar gyvenau namie <…>, ir štai atvažiavau čia ir buvau tikra, kad būtinai kas nors privems į mano palapinę arba sutryps per koncertą, o čia aš sutinku tai!

Rodyk draugams

Perskaičiau čia tokią smagią vaikišką knygelę (gal labiau paaugliams skirtą), tokią dvylikamečio berniuko dienoraštinę gyvenimo istoriją - Søren Olsson ir Anders Jacobsson “Bertas ir brolyčiai”. Daug juokiausi iš jo gyvenimo filosofijų. Čia šiek tiek smagiausių momentų:

Močiutė kraustosi iš proto dėl Dievo ir Jėzaus. Nors jauna būdama taip nesielgė. Tuomet ji kraustėsi iš proto dėl kitų vyrų.

**
Kai pasensiu, važinėsiuos dviračiu bent valandą per dieną. Kitaip kraujyje gali atsirasti per daug cukraus. Kvailas turėtų būti jausmas, kai tavo kraujagyslėmis plaukioja galybė cukraus gabalėlių.

**
Visą laiką galvoju vien tik apie ją. Įdomu, ar galima numirti dėl per siaurų smegenų kanalų, jei visą laiką galvoji tik apie vieną dalyką?

**
Aš norėjau luktelėti. Šiaip ar taip, bučiuotis nėra taip jau nepavojinga. Po bučinių prasideda glamžynės. Po glamžynių prasideda dulkinimasis. Siaubinga. Įdomu, ar dulkintis šlykštu? Gal kaip tik todėl daugelis įsivaikina vaikus. Jiems taip šlykštu patiems pasidaryti vaikų, kad pasirūpina jau gatavą.

**
Dievas turėtų gauti didelę pensiją. Jis turi turbūt daugiausia pinigų visame pasaulyje. Vargu ar atsiras kas kitas, kuris būtų išdirbęs tiek laiko kiek Dievas.

Rodyk draugams

Keturias dienas iš eilės laukiau vakaro. Tų pačių veidų, kitų veidų, kitokios muzikos, tokio pačio tos muzikos kvapo. Keturis vakarus gailėjausi, kad nustojau groti pianinu dar mokykloj.
Keturis vakarus iš eilės praleidau kartu su VU Bardų festivaliu. Paskutiniu. Jubiliejiniu. Tik man pirmuoju. Po trečiadienio super nuotaikingos įžangos MIF‘e su V.Leistrumu, D.Razausku bei A.Giniočiu net ir ketvirtadienio ryto kelias į darbą buvo klotas geltonom plytom. Jauki pradžia galbūt ir nebepasikartojo ketvirtadienio koncerte GMF‘e. Ten didesnė erdvė, didesnis atstumas tarp visų, ten viskas labiau didinga, bet anaiptol ne prasčiau.
Iš festivalio gavau neįtikėtinai daug. Šypsenos, juoko, susimąstymo, jausmo, gitaros, fortepijono garsų, prasmės, tamsos ir šviesos. Stebėjau pažįstamą žmogystą, šmėžuojantį pirmyn atgal, žavėjausi visais, lipančiais į sceną ir ten taip laisvai, lyg namie, ant kėdės pritupiančiais. Pavydėjau jauniesiems energijos ir žibančių akių. Supratau, koks gėris slypi visame, ką mums davė scenoje pasirodžiusieji.
Paskutinis vakaras užvis jautriausias. A.Kulikauskas vietoj 5 sutartų dainų sugroja 15… Minioj pasklinda žvakių švytėjimai, nebesvarbūs paskutiniai važiuojantys troleibusai ir autobusai, visa aula dainuoja beribį dangų, kai kas verkia, kai kas nesulaiko ašarų dėl to, kad kai kas verkia, visų delnai įkaitę, bet nesiliauja ploti.
Kas buvot ten taip pat, suprasit šitą galbūt perdėtai jautrų mano įrašą:) Labiausiai dėkoju šito jaukumo bepročiui organizatoriui.

Rodyk draugams

Taigi taip. Praeitą savaitę buvau užusieny tokiam mandram seminare, kur susirinko Baltijos ir Skandinavijos doktorantai. Ten man gerokai pašveitė ir pavėlėjo smegenis, parodė ėjimo kryptį ir t.t. Viena naudingiausiai praleistų savaičių šį pusmetį (ar net metus). Apibendrinant:

Trukmė - 5 dienos.

Darbotvarkė - nuo 10 iki 17 val. intensyvios paskaitos ir seminarai.

Paskaitų -devynios, seminarų nebesuskaičiuoju.

Vakarais - kontempliacijos su kolegomis lietuviais.

Kontempliacijų metu suvartotas alaus kiekis - N bokalų:)

Vaizdai:

Šveiko buveinė.

Užkariaujam Talino senamiestį.

Belangė auditorija - pati tinkamiausia smegenų plovimui:). Kas pastebėsit ten mane, tam saldainis:)

Rodyk draugams